kraustinys

kraustinỹs sm. ppr. pl. (3^a, 3^b), kráustinis (1) kitur kraustomas daiktas, kraustulys: Paprašiau dviejų porų arklių ir vienų didžiulių ratų kraustiniams gabenti Pt. Skundėsi senoji Šilienė, paskui kraustinių vežimą sekdama J.Paukš. Kraustinių prisikrovę gabenasi žmoneliai Grž. Žmonės su kraustiniaĩs, žmonių tokia grūmastis Lnkv. Ėmiau ir užmiršau da vieną kraũstinį Prn. Kráustinių maža beyr kas J.Jabl. Koks kraustinỹs, kirvis koks senas, tai ir meta ant užlų Ps.